Pasyvūs namai
Šiluma ir kompaktiškumas
Visos namo išorinės konstrukcijos turi būti labai gerai apšiltintos. Kraštai, kampai, jungtys ir skverbtys turi būti labai gerai suplanuotos, kad išvengti šalčio tiltelių. Sienų ir stogų U-vertė negali viršyti 0,15 W/m²K. Kuo kompaktiškesnis pastato apvalkalas, tuo lengviau ir paprasčiau galima įgyvendinti pasyvaus namo standartą.
Orientavimas į pietus
Tinkamas orientavimas, šešėlių laisvė ir langai yra kitos būtinos sąlygos optimizuojant pasyvią saulės energiją ir ją paverčiant pagrindine šilumos tiekėja.
Langai
Langai negali viršyti šilumos pralaidumo koeficiento 0,80 W/(m²K). Langų rėmai taip pat turi turėti aukštą U-vertę. Langai turi būti įstatyti be šalčio tiltelių apšiltintoje sienoje.
Pasyvus gryno oro pašiltinimas
Gryna oras į namą gali patekti per požeminį šilumokaitį (žemėje nutiestas ortakis); teisingai įrengus šilumokaitį, šaltomis žiemos dienomis, oras gali sušilti iki 5°C temperatūros. Tai yra geras pasirinkimas, bet nebūtinai reikalingas kiekvienam pasyviam namui.
Vėdinimas pasyviame name
Pirmiausia, komfortiškas vėdinimas su šilumos atgavimu suteikia gerą oro kokybę patalpose, antra - taupo energiją. Pasyviam namui vėdinimo įrenginys parenkamas taip, kad jis vėdinimo procese suvartotų minimaliai energijos.
Karšto vandens ruošimas su atsinaujinančia energija
Kad sumažinti iškastinių resursų vartojimą, vandenį galima visiškai arba iš dalies pašildyti saulės kolektoriumi, kieto kuro katilu arba šilumos siurbliu.
Energiją taupantys buitiniai prietaisai
Energijos poreikio mažinimas saugo ne tik aplinką ir taupo namų biudžetą, bet ir mažina patalpų perkaitimo galimybę vasarą. Išvengiama patalpų šildymo vasarą. Tokie efektyvūs energiją taupantys prietaisai kaip šaldytuvas, viryklė, šaldiklis, lempos ir skalbimo mašina yra neatskiriamos pasyvaus namo sudėtinės dalys. Skalbinius galima džiovinti lauke arba džiovintuvu, kuris naudoja labai mažai energijos.
Koncepto optimizavimas padeda sutaupyti statybos kaštus
Kad būtų pasiektas pasyvaus namo standartas, reikia visus komponentus optimizuoti ir kartu priimti. Pasyvaus namo standartą plėtoja pasyvaus namo projektavimo paketas (PNPP). PNPP yra šilumos ir pirminės energijos balanso metodas Excel- duomenų bazėje; tai papildoma skaičiavimo priemonė padedanti apskaičiuoti langų šilumos pralaidumo koeficientą, orientavimo ir šešėlių įtaką, šilumos nuostolius ir perkaitimo perkartotinumą vasaros laikotarpiu. Šios programos pagalba planuotojas gali mažomis išlaidomis optimizuoti visus tinkančius komponentus pasyviam namui ir priimti ekonomišką sprendimą.
Pasyvūs namai – tai pastatai, kuriuose su labai mažomis energijos sąnaudomis pasiekiama jauki temperatūra žiemą ir vasarą. Šilumos poreikis yra 15 kWh/(m²a) (a-per metus) ir pirminės energijos poreikis įskaitant karštą vandenį ir elektrą – 120 kWh/(m²/a). Dėl naudojamų pasyvaus namo sprendimų pasiekiamas aukštas gyvenimo komfortas ir statybinių medžiagų ilgaamžiškumas.
Pasyvių namų statybai yra keliami aukšti reikalavimai.
Jaukumas + komfortas
· Langų ir durų, aukštos vidaus temperatūros ir taip pat mažas šilumos pratekėjimas pastato apvalkale leidžia atsisakyti šildymo gyvenamosiose patalpose.
· Vėdinimo įrenginys nuolat rūpinasi grynu oru ir nesukelia skersvėjų (oro įėjimo temperatūra patalpoje ne didesnė kaip 17°C). Pastate nereikėtų viršyti 30m³/h vienam asmeniui paduodamo gryno oro, nes kitaip oras žiemą gali būti išsausėjęs. Toks įrenginys negali pakeisti oro kondicionieriaus. Norint užtikrinti higienos reikalavimus reikėtų vengti oro drėkinimo.
· Vėdinimo įrenginių triukšmas neturi viršyti 25 dBa.
· Priešpriešinei ventiliacijai vasarą yra būtini atviri langai kiekvienoje patalpoje. Vėdinimo įrenginiai turi būti su apvedimo kontūru. Optimalus požeminis kontūras gali atlikti papildomą vėsinimą vasarą.
· Tam, kad užkirsti kelią pastato perkaitimui, reikia numatyti tinkančias apsaugos priemones nuo saulės didesniems langų plotams rytų ir vakarų pusėse. Optimaliausias variantas - į pietus nukreipti langai.
· Energiją taupantys buitiniai prietaisai, taip pat apšvietimas ir karšto vandens talpos gera šilumos izoliacija padeda sumažinti perkaitimą vasaros metu ir prisideda prie pasyvaus vėdinimo.
Technologijų ir konstrukcijų kokybės standartas
· Kad išvengti drėgmės ir grybelio susidarymo turi būti įrengta šilumos izoliacija be šalčio tiltelių.
· Kad išlaikyti pasyvaus namo standartą, sumažinti minimalias išlaidas šildymui ir neturėti drėgmės bei kondensato konstrukcijose, turi būti užtikrintas natūralios infiltracijos kiekis į pastatą. Tai turi būti patikrinta slėgio testu.
· Sveiko ir gryno oro padavimui garantuoti, turi būti laiku keičiami oro filtrai bei įrenginys kondensato nubėgimui. Pagal higienos reikalavimus, vėdinimo sistemoje turėtų būti atsisakyta drėkinimo.
Energijos efektyvumas
· Atitvarinių konstrukcijų šilumos pralaidumo koeficientas negali viršyti 0,15 W/(m²K), o individualių gyvenamųjų namų daugiausiai siekia iki 0,10 W/(m²K).
· Stiklo paketų šilumos pralaidumo koeficientas neturi viršyti 0,80 W/(m²K) patalpose. Stiklo paketuose negali būti naudojami aliuminio rėmeliai.
· Viena iš sudedamųjų lango dalių yra šilto lango rėmai. Bendras lango šilumos pralaidumo koeficientas neturi viršyti 0,80 W/(m²K), turi būti įvertinti šilumos nuostoliai per stiklo paketo rėmelį sandūroje su lango varčia.
· Vėdinimo įrenginio naudingumo efektyvumas yra ne mažesnis nei 75 %, o suvartojama elektros galia neturi viršyti 0,45 Wh/m³ tiekiamo oro.
· Šilumos nuostolius sumažina šilumos izoliacija ir gerai izoliuoti karšto vandens vamzdynai.
Pasyvaus namo kriterijai
Pasyviam namui pasiekti nepakanka taikyti atskiras priemones. Tik kompleksinis planavimas padės pasiekti pasyvaus namo standartą. Yra įrodyta, kad pasyvaus namo projektavimo programos (PNPP) pagalba buvo pasiekti šie rezultatai:
Šilumos energija ≤ 15 kWh/(m²a) arba šilumos apkrova ≤ 10 W/m² .
Oro apsikeitimas (natūrali infiltracija) n50 ≤ 0,6 h-1
Pirminė energija ≤ 120 kWh/(m²/per sezoną).
Visos namo išorinės konstrukcijos turi būti labai gerai apšiltintos. Kraštai, kampai, jungtys ir skverbtys turi būti labai gerai suplanuotos, kad išvengti šalčio tiltelių. Sienų ir stogų U-vertė negali viršyti 0,15 W/m²K. Kuo kompaktiškesnis pastato apvalkalas, tuo lengviau ir paprasčiau galima įgyvendinti pasyvaus namo standartą.
Orientavimas į pietus
Tinkamas orientavimas, šešėlių laisvė ir langai yra kitos būtinos sąlygos optimizuojant pasyvią saulės energiją ir ją paverčiant pagrindine šilumos tiekėja.
Langai
Langai negali viršyti šilumos pralaidumo koeficiento 0,80 W/(m²K). Langų rėmai taip pat turi turėti aukštą U-vertę. Langai turi būti įstatyti be šalčio tiltelių apšiltintoje sienoje.
Pasyvus gryno oro pašiltinimas
Gryna oras į namą gali patekti per požeminį šilumokaitį (žemėje nutiestas ortakis); teisingai įrengus šilumokaitį, šaltomis žiemos dienomis, oras gali sušilti iki 5°C temperatūros. Tai yra geras pasirinkimas, bet nebūtinai reikalingas kiekvienam pasyviam namui.
Vėdinimas pasyviame name
Pirmiausia, komfortiškas vėdinimas su šilumos atgavimu suteikia gerą oro kokybę patalpose, antra - taupo energiją. Pasyviam namui vėdinimo įrenginys parenkamas taip, kad jis vėdinimo procese suvartotų minimaliai energijos.
Karšto vandens ruošimas su atsinaujinančia energija
Kad sumažinti iškastinių resursų vartojimą, vandenį galima visiškai arba iš dalies pašildyti saulės kolektoriumi, kieto kuro katilu arba šilumos siurbliu.
Energiją taupantys buitiniai prietaisai
Energijos poreikio mažinimas saugo ne tik aplinką ir taupo namų biudžetą, bet ir mažina patalpų perkaitimo galimybę vasarą. Išvengiama patalpų šildymo vasarą. Tokie efektyvūs energiją taupantys prietaisai kaip šaldytuvas, viryklė, šaldiklis, lempos ir skalbimo mašina yra neatskiriamos pasyvaus namo sudėtinės dalys. Skalbinius galima džiovinti lauke arba džiovintuvu, kuris naudoja labai mažai energijos.
Koncepto optimizavimas padeda sutaupyti statybos kaštus
Kad būtų pasiektas pasyvaus namo standartas, reikia visus komponentus optimizuoti ir kartu priimti. Pasyvaus namo standartą plėtoja pasyvaus namo projektavimo paketas (PNPP). PNPP yra šilumos ir pirminės energijos balanso metodas Excel- duomenų bazėje; tai papildoma skaičiavimo priemonė padedanti apskaičiuoti langų šilumos pralaidumo koeficientą, orientavimo ir šešėlių įtaką, šilumos nuostolius ir perkaitimo perkartotinumą vasaros laikotarpiu. Šios programos pagalba planuotojas gali mažomis išlaidomis optimizuoti visus tinkančius komponentus pasyviam namui ir priimti ekonomišką sprendimą.
Pasyvūs namai – tai pastatai, kuriuose su labai mažomis energijos sąnaudomis pasiekiama jauki temperatūra žiemą ir vasarą. Šilumos poreikis yra 15 kWh/(m²a) (a-per metus) ir pirminės energijos poreikis įskaitant karštą vandenį ir elektrą – 120 kWh/(m²/a). Dėl naudojamų pasyvaus namo sprendimų pasiekiamas aukštas gyvenimo komfortas ir statybinių medžiagų ilgaamžiškumas.
Pasyvių namų statybai yra keliami aukšti reikalavimai.
Jaukumas + komfortas
· Langų ir durų, aukštos vidaus temperatūros ir taip pat mažas šilumos pratekėjimas pastato apvalkale leidžia atsisakyti šildymo gyvenamosiose patalpose.
· Vėdinimo įrenginys nuolat rūpinasi grynu oru ir nesukelia skersvėjų (oro įėjimo temperatūra patalpoje ne didesnė kaip 17°C). Pastate nereikėtų viršyti 30m³/h vienam asmeniui paduodamo gryno oro, nes kitaip oras žiemą gali būti išsausėjęs. Toks įrenginys negali pakeisti oro kondicionieriaus. Norint užtikrinti higienos reikalavimus reikėtų vengti oro drėkinimo.
· Vėdinimo įrenginių triukšmas neturi viršyti 25 dBa.
· Priešpriešinei ventiliacijai vasarą yra būtini atviri langai kiekvienoje patalpoje. Vėdinimo įrenginiai turi būti su apvedimo kontūru. Optimalus požeminis kontūras gali atlikti papildomą vėsinimą vasarą.
· Tam, kad užkirsti kelią pastato perkaitimui, reikia numatyti tinkančias apsaugos priemones nuo saulės didesniems langų plotams rytų ir vakarų pusėse. Optimaliausias variantas - į pietus nukreipti langai.
· Energiją taupantys buitiniai prietaisai, taip pat apšvietimas ir karšto vandens talpos gera šilumos izoliacija padeda sumažinti perkaitimą vasaros metu ir prisideda prie pasyvaus vėdinimo.
Technologijų ir konstrukcijų kokybės standartas
· Kad išvengti drėgmės ir grybelio susidarymo turi būti įrengta šilumos izoliacija be šalčio tiltelių.
· Kad išlaikyti pasyvaus namo standartą, sumažinti minimalias išlaidas šildymui ir neturėti drėgmės bei kondensato konstrukcijose, turi būti užtikrintas natūralios infiltracijos kiekis į pastatą. Tai turi būti patikrinta slėgio testu.
· Sveiko ir gryno oro padavimui garantuoti, turi būti laiku keičiami oro filtrai bei įrenginys kondensato nubėgimui. Pagal higienos reikalavimus, vėdinimo sistemoje turėtų būti atsisakyta drėkinimo.
Energijos efektyvumas
· Atitvarinių konstrukcijų šilumos pralaidumo koeficientas negali viršyti 0,15 W/(m²K), o individualių gyvenamųjų namų daugiausiai siekia iki 0,10 W/(m²K).
· Stiklo paketų šilumos pralaidumo koeficientas neturi viršyti 0,80 W/(m²K) patalpose. Stiklo paketuose negali būti naudojami aliuminio rėmeliai.
· Viena iš sudedamųjų lango dalių yra šilto lango rėmai. Bendras lango šilumos pralaidumo koeficientas neturi viršyti 0,80 W/(m²K), turi būti įvertinti šilumos nuostoliai per stiklo paketo rėmelį sandūroje su lango varčia.
· Vėdinimo įrenginio naudingumo efektyvumas yra ne mažesnis nei 75 %, o suvartojama elektros galia neturi viršyti 0,45 Wh/m³ tiekiamo oro.
· Šilumos nuostolius sumažina šilumos izoliacija ir gerai izoliuoti karšto vandens vamzdynai.
Pasyvaus namo kriterijai
Pasyviam namui pasiekti nepakanka taikyti atskiras priemones. Tik kompleksinis planavimas padės pasiekti pasyvaus namo standartą. Yra įrodyta, kad pasyvaus namo projektavimo programos (PNPP) pagalba buvo pasiekti šie rezultatai:
Šilumos energija ≤ 15 kWh/(m²a) arba šilumos apkrova ≤ 10 W/m² .
Oro apsikeitimas (natūrali infiltracija) n50 ≤ 0,6 h-1
Pirminė energija ≤ 120 kWh/(m²/per sezoną).
|
Daugiau informacijos apie pasyvius namus:
|
 |
